Jos labai pamilo Tėvas Latastas

53 vues • 20/06/2017 • 29:44

Šiandien Net for God mus kviečia pažinti Betanijos seserų domininkonių pašaukimą ir jų charizmos grožį. Ši vienuolių kongregacija, įsikūrusi daugelyje Europos šalių, kontempliatyviam gyvenimui suburia iš kalėjimo išėjusias, sunkią praeitį turėjusias moteris
ir taip pat moteris, kurių gyvenimas nebuvo toks „spalvingas“. Visos šios seserys vienuolės pasišvenčia Dievui gyvendamos gailestingumu grindžiamą kuklų bendruomeninį gyvenimą.

Tačiau kokia šio Betanijos domininkonių stebuklo pradžia? Šiandien jos gali gyventi
tuo „seseriškos bendrystės gailestingumu“ tik dėl to, kad jų pašaukimas grindžiamas vilties žodžiu. 1864m. jį dovanojo tėvas Jonas-Juozapas Latastas, prancūzas domininkonas, pakviestas vesti rekolekcijų Kadilako kalėjime (Žirondos regione, Prancūzijoje) bausmę atliekančioms moterims.

Jauną pamokslininką labai stipriai ir visiems laikams paveikia rekolekcijų metu įvykęs susitikimas su įkalintomis moterimis, kurias jis pavadins savo „brangiosiomis seserimis“.
Jis su nuostaba tvirtins, jog, sutikus begalinį Dievo gailestingumą, nusikaltimo suniokotame gyvenime galima patirti neįtikėtiną vidinę laisvę.

Taip tėvas Jonas–Juozapas Latastas sieks iki galo įgyvendinti savo gilųjį pajautimą, kurį išgyveno melsdamasis įkalintųjų moterų tarpe, kaip brolis tarp savo seserų: įkurti domininkonių bendruomenę, kurioje iš kalėjimo išėjusios moterys integruotųsi į ne tokią „spalvingą“ praeitį turėjusių seserų tarpą.



Visuomenės nepasitikėjimas iš kalėjimo išeinančiomis moterimis paskatina tėvą Joną-Juozapą Latastą išleisti 76 puslapių knygelę „Išteisintosios“, kurioje jis pristato naujosios bendruomenės – Betanijos namų – steigimo sumanymą. Tuo pačiu jis kreipiasi į viešąją nuomonę bei politinę valdžią klausdamas: „Jei šios kalinčios moterys yra visiškai išteisinamos Dievo akyse, tai kodėl, joms išėjus iš kalėjimo, mūsų visuomenė ir toliau turėtų jų šalintis?“

1866-ųjų gegužę, nepaisant daugybės sunkumų ir Dievo Apvaizdai veikiant, Betanijos namų steigimas tampa labiau apibrėžtas atvykus motinėlei Henrikai Dominykai, vienuolei
iš Paaukojimo vienuolyno Turo mieste, kuri tapo pirmąja Betanijos namų vyresniąja. 1866-ųjų liepą netoli Bezansono randamas ir įsigyjamas namas – Frasne-le-Château. Taip 1866-ųjų rugpjūčio 14d. įsteigiami Betanijos namai. Pamažu atvyksta pirmosios seserys ir išteisintos moterys. Bėgant metams seserų gausėja, ir jos pradeda plisti į kitas šalis.

Tėvo Latasto ir Betanijos namų domininkonių istorija neša neįtikėtiną žinią, kaip Dievo gailestingumo galybė gali perkeisti širdis, ir šios žinios akivaizdoje abejingų nelieka!

Ce film est réalisé par la Communauté du Chemin Neuf via le réseau international de prière « Net for God ».

Pour plus d'informations : www.netforgod.tv
Pour nous contacter : netforgod@chemin-neuf.org
Pour nous aider : https://www.tipeee.com/net-for-god-fr
moins