‘Viskas yra malonė’- Teresė iš Lisieux ir Dietrich Bonhoeffer

5 k Aufrufe • 1. März 2007 • 32:12

Pagrindinis filmo klausimas yra šis:
‘ar žmogus yra išganytas dovanai teikiamos Dievo meilės dėka,
ar dėl savo darbų?’

Keturi istorijos įvykiai mums parodo, jog žmogaus išteisinimo klausimas – žmogaus išganymas – yra esminis:

1 - 1517 spalio 31 dieną, vienuolis Liuteris ant koplyčios Vitenbergo pilyje durų, Vokietijoje, pakabino savo ’95 tezes apie nuodėmių atleidimo dorybę’. Jis suabejoja Bažnyčios mokymu, kuris skelbia, kad Popiežiaus nuodėmių atleidimo raštas išlaisvina žmogų nuo visų nelaimių ir jį išgelbsti.
Jis pateikia mokymą apie dievišką malonę, skirtingą nuo katalikų Bažnyčios mokymo: ‘Mūsų tikėjimas Kristumi neišlaisvina nuo darbų, tačiau greičiau nuo mūsų klaidingų nuomonių, tai yra nuo kvailų pretenzijų, kad išganymas įgyjamas dėl mūsų darbų.’

2 - Kaip teigia tėvas Raniero Cantalamessa, kapucinas, Apaštalinio Sosto pamokslininkas, ‘Tridento Susirinkimas, 1545, pateikia katalikišką atsakymą į klausimus, kuriuos iškėlė reformatoriai, skirdami dėmesio ir tikėjimui, ir geriems darbams, gerbdami abi sritis. Nesame išganyti tik gerais darbais, tačiau nesame išganyti ir be gerų darbų. Tačiau tikrovėje, kadangi protestantai vienpusiškai akcentavo tikėjimą, katalikiškas mokymas, bei dvasingumas, galiausiai, sau prisiėmė nedėkingą pareigą gerus darbus laikyti būtinu ir asmeniniu įnašu išganymui laimėti. Pasekmės buvo tos, kad labai didelė dauguma katalikų nugyvendavo visą savo gyvenimą niekada taip ir neišgirdę aiškiai skelbiant apie dovanai teikiamą nuteisinimą tikėjimu, be kažkokių tai « tačiau » ir « vis dėlto ».’

3 - 1530 birželio 25, Augsbourg’o išpažinimu oficialiai pripažįstamas katalikų ir protestantų atsiskyrimas.

4 - 1999 spalio 31, laimei, toje pačioje vietoje Augsbourg’e, Romos katalikų Bažnyčia ir pasaulinis liuteroniškų bažnyčių Susivienijimas kartu susitaria ir paskelbia: ‘tik iš Dievo malonės, o ne dėl savo nuopelnų, mes esame Dievo priimami, ir iš jo gauname Šventąją Dvasią, kuri atnaujina mūsų širdis, bei kviečia daryti gerus darbus.’

Šio ekumeninio susitarimo turinį – ‚nuteisinimas per tikėjimą ir Dievo malonę‘ – nuostabiai išgyveno du dvasios mokytojai, viena – katalikė, o kitas – protestantas: Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausio Veido Teresė (1873-1897) – misijų globėja, bei katalikų Bažnyčios pripažinta Bažnyčios mokytoja – ir pastorius liuteronas Dietrich Bonhoeffer (1906-1945), filosofas ir puikus teologas, kuris buvo hitlerinio režimo nužudytas 1945 balandžio mėnesį.
Šie žmonės savo raštais, savo patirtimi, bei išgyventos kančios liudijimu, mus nukreipia viena linkme: ‘viskas yra malonė.’ Nuo šiol, vienintelis reikšmingas ‘darbas’ yra atsiduoti apvalančiai bei perkeičiančiai Dievo meilės dovanai. Dietrich Bonhoeffer ir Teresė iš Lisieux išgyveno šį visišką savo būties atidavimą į Dievo rankas:
Kai Dietrich yra uždaromas į kalėjimą, kai išsisklaido bet kokios viltys išeiti į laisvę, jis žino, kad vienintelis išsigelbėjimas - laisvai ir džiugiai priimti tą Dievo valią jam.
Teresė, jausdama besiartinančią pabaigą, žinodama, jog rimtai serga tuberkulioze, patirdama tamsiausius tikėjimo ir vilties išbandymus, yra įsitikinusi, kad tik pasiliekančią mažutėle Dievo meilės akivaizdoje, Dievas ateis jos pasiimti.

Šios dvi iškilios asmenybės, einantiems ekumenizmo keliu, puikiausiai patvirtina šį bendrą pareiškimą apie išteisinimą per tikėjimą ir Dievo malonę, kuris buvo pasirašytas Augsbourg’e 1999 spalio 31, bei gali padėti jį įgyvendinti.

Ce film est réalisé par la Communauté du Chemin Neuf via le réseau de international prière « Net for God ».

Pour nous contacter : netforgod@chemin-neuf.org

NFG_07_03_LT_
weniger